impeachment

impeachment
apkalta statusas T sritis Politika apibrėžtis Speciali parlamentinė kvaziteisminė procedūra, kuria sprendžiamas aukščiausiųjų renkamų ar skiriamų valstybės pareigūnų neliečiamybės, konstitucinės atsakomybės ir atleidimo iš užimamų pareigų klausimas. Dažniausiai šiuo būdu sprendžiama dėl prezidento, parlamento nario ar teisėjo atsakomybės ir galėjimo eiti užimamas pareigas. Pasak kai kurių šaltinių, apkaltos institutas buvo žinomas dar antikinėje Graikijoje (gr. eisangelia); klasikinė procedūros samprata susiformavo 14–15 a. Anglijoje. 18 a. pab. priėmus ir įgyvendinant JAV Konstituciją, apkaltos proceso institutas buvo išplėtotas: pirmiausia apibrėžta, kam ir už kokius nusikaltimus (nusižengimus) apkalta gali būti pradėta, kokios sankcijos taikytinos įrodžius valstybės pareigūnų kaltę. Šiandien apkaltos procesas, išskyrus keletą šalių (pvz., Estiją, Latviją, Nyderlandus, Slovakiją, Švediją, Šveicariją), numatytas daugelio Europos ir kitų pasaulio šalių konstitucinėje teisėje. Kur kas retesni praktiniai apkaltos proceso atvejai; iš jų garsesni: 1868 JAV prezidento A. Johnsono (išteisintas), 1974 JAV prezidento R. Nixono (atsistatydino), 1992 Brazilijos prezidento F. Colloro de Mello (apkaltintas), 1998 JAV prezidento B. Clintono (išteisintas), 1999 Rusijos prezidento B. Jelcino (išteisintas), 2004 Lietuvos prezidento R. Pakso (apkaltintas). Apkaltos procesas dažniausiai pradedamas ir galutinis sprendimas priimamas parlamente; įvairiuose jo etapuose dalyvauja kurios nors teisminės valdžios institucijos, dažniausiai konstitucinės priežiūros funkcijas atliekantis konstitucinis teismas. Pagrindas procesą pradėti dažniausiai būna valstybės išdavimas, konstitucijos pažeidimas ir baudžiamoji atsakomybė. Procese dalyvaujančios institucijos atlieka skirtingas funkcijas: parlamentas pateikia politinius, teisminės (kvaziteisminės) institucijos – teisinius vertinimus. Apkaltos proceso būdu įrodžius kaltinamojo pareigūno kaltę, jis pašalinamas iš užimamų pareigų su arba be teisės pretenduoti į tas pačias pareigas ateityje. atitikmenys: angl. impeachment ryšiai: susijęs terminas – prezidentinė sistema

Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. . 2007.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • impeachment — I noun accusal, accusatio, accusation, act of discrediting, admonition, animadversion, arraignment, attack, blame, castigation, censure, challenge, charge, complaint, condemnation, countercharge, criminal proceeding, crimination, criticism,… …   Law dictionary

  • IMPEACHMENT — IMPEACHME Forme de responsabilité pénale des autorités politiques, l’impeachment, dont l’équivalent français correspond grosso modo à la responsabilité pénale du chef de l’État et des ministres, est né en Grande Bretagne au XVIIe siècle; c’est… …   Encyclopédie Universelle

  • Impeachment — Im*peach ment, n. [Cf. F. emp[^e]chement.] The act of impeaching, or the state of being impeached; as: (a) Hindrance; impediment; obstruction. [Obs.] [1913 Webster] Willing to march on to Calais, Without impeachment. Shak. (b) A calling to… …   The Collaborative International Dictionary of English

  • impeachment — UK US /ɪmˈpiːtʃmənt/ noun [C or U] ► LAW, GOVERNMENT especially in the US, the action of formally accusing a public official of a serious offence in connection with their job: call for/face impeachment » A resolution to be filed in the House of… …   Financial and business terms

  • impeachment — (izg. impíčment) m DEFINICIJA 1. pol. postupak za opoziv zbog možebitnih grešaka u vršenju neke javne službe, vodi se pred nadležnim državnim tijelom, a može završiti uklanjanjem iz službe (u anglosaksonskom pravu) [povesti impeachment; poduzeti… …   Hrvatski jezični portal

  • Impeachment — (engl., spr. Impihtschment), 1) jede Anklage; 2) bes. diejenige, welche vom Unterhause beim Oberhause zu erheben ist, wenn ein Mitglied eines der beiden Parlamentshäuser in Anklagestand versetzt werden soll. Die Mitglieder des Oberhauses sind… …   Pierer's Universal-Lexikon

  • Impeachment — (engl., spr. impītschmént), im engl. Strafrechtsverfahren die öffentliche »Anklage«, bei welcher das Staatsoberhaupt selbst als Ankläger angesehen und durch einen King s (Queen s) Counsel vertreten wird; auch die Anklage, die vom Unterhaus gegen… …   Meyers Großes Konversations-Lexikon

  • Impeachment — (engl., spr. pihtsch ), Anklage wegen Staatsverbrechen, bes. die vom Unterhause beim Oberhause gegen ein Parlamentsmitglied angebrachte; in den Ver. Staaten von Amerika die Anklage gegen einen Staatsbeamten …   Kleines Konversations-Lexikon

  • Impeachment — (–pihtschment), engl., Anklage, besonders die Anklage wegen Hochverraths, die von dem Unterhause bei dem Oberhause angebracht wird …   Herders Conversations-Lexikon

  • impeachment — /im pi:tʃmənt/, it. /im pitʃment/ s. ingl. [der. di (to ) impeach mettere sotto accusa ], usato in ital. al masch. 1. (giur.) [nel diritto statunitense, procedimento d accusa nei confronti di un alto funzionario o di un membro del governo, usato… …   Enciclopedia Italiana

  • impeachment — (n.) late 14c., enpechement accusation, charge, from O.Fr. empechement, from empeechier (see IMPEACH (Cf. impeach)). As a judicial proceeding against a public official, from 1640s …   Etymology dictionary

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”